Aplankėme neseniai duris atvėrusį naujausią talentingo šefo Martyno Praškevičiaus bistro – Džiaugsmas. Džiaugsmo buvo. Tikrai!
Juodos spalvos interjeras ir prieblanda kuria jaukią ir šiltą atmosferą ir nors kai kurie stalai yra taip arti vienas kito, kad atrodo vakarieniauti atėjome kartu, tai netrukdo. Aptarnavimas toks kokio visada lauki – malonus, draugiškas, bet kartu ir nematomas. Geras tas jausmas, kai nereikia ieškoti padavėjo. Vanduo taurėje pasipildydavo reguliariai ir be jokių prašymų.
Labiausiai nudžiugino užkandžiai. Jie buvo nunešantys stogą! TO-BU-LI! Dar gerą savaitę po apsilankymo apie juos galvojau.
Menkės spurgos atkeliavo juodos spalvos metaliniame puode su dangčiu, kurį atidengus pasklido dūmai , o jiems prasisklaidžius pamatėme šešis juodus angliukus. Du iš jų iš tikrųjų buvo vyšnios medžio anglys, o kiti buvo menkės spurgos. Prakandus – sultinga menkės file. Kartu patiektas kalendrų padažas buvo sviestiškai oriškas, todėl į jį pamirkius spurgą jis niekur nenutekėdavo ir gražiai laikėsi.
Spurgos juodos dėl to kad naudotas juodas alus, bet aš nenustebčiau jeigu be to dar ir sepijų rašalas būtų panaudotas kartu, nes žuvis buvo labai žuviška ir alus nedominavo, ko galėtum tikėtis iš spalvos intensyvumo. Labiausiai tai ir patiko, kad valgant žuvis buvo pirmoje vietoje ir kiti skoniai, jį papildė ir leido pilnai atsiskleisti.
Antras dieviškas užkandis buvo kraujinis traškutis su jautienos tartaru, peletrūno majonezu ir marinuotais svogūnais. Nerealaus gerumo! Aš norėčiau dalyvauti konkurse – kas daugiau gali jų suvalgyti? Salstelėjęs kraujinis traškutis, aukščiausios kokybės jautiena, traškūs saldžiarūgščiai svogūnai ir šiek tiek peletrūno suskūrė tobulą derinį, tikrą skonio bombą ne tik burnoje, bet ir lėkštėje.
Pagrindiniai patiekalai nenudžiugino tiek kiek užkandžiai. Abu pasirinkome vegetariškus. Pirmas buvo – burokas, obuolys ir šeivamedis. Atrodo įspūdingai, neįsivaizduoju kaip jie jį sukonstruoja, nes burokas yra labai plonai supjaustytas, tarpuose yra mažesniais lapeliais supjaustytas obuolys. Labai skanu, bet kad super wow tai ne.
Antras patiekalas – kepti topinambai, svarainiai, obuoliai, obuolių ir sviesto degintas padažas, lazdynų riešutai. Buvo per saldu ir pateikimas lėkštėje nekėlė apetito.
Vakarienės tobulai pabaigai visada reikalingas puodelis espreso ir desertas. Kava buvo puiki. Kadangi buvau tikrai soti, deserto norėjosi kažko nedidelio, todėl pasirinkau – madeleine sausainius su sūrios karamelės padažu. Atrodo gražiai patiekta, bet tuo pačiu nepraktiškai, nes grūdai prilimpa prie sausainio ir tada norint valgyti reikia juos nukrapštyti. Sūri karamelė gerai, tik jai sūrumo priduoda druskos dribsniai ant viršaus. Jeigu pataikai paiimti ištirpusio dribsnio vietą tai būna per sūru.
Vyno korta atskira tema, kuri šiandien dienai neaktuali, todėl ją praleidžiu.
Gera vieta, jauki ir smagi atmosfera, šilta ir jauku. Smagu, kad didelis dėmesys skirtas sezoniniams produktams, siekiant juos atskleisti naujai. Genialumas paprastume!
