Nuo tėčio gavau dovanų apie 5kg vengriškų slyvų (jis jas vadina vengerkomis 🙂 ), kurios buvo pakankamai rūgščios ir aš labai džiaugiuosi atradusi šį padažą, galėčiau dar tiek pat slyvų gauti. Padažas originaliai kilęs iš Sakartvelijos, buvusios Gruzijos ir daromas iš kaukazinių slyvučių – slyvos apverdamos, tuomet pašalinami kauliukai ir odelės ir lieka nuostabi slyvų masė, kurią gardiname prieskoniais ir česnaku. Puikiai tinka su daržovėmis, sūriu ar ėriena.
Read More »
Rugpjūčio pradžioje Vilniaus senamiestyje miestiečiams buvo atvertas Senatorių pasažas – nauja erdvė dedikuota maistui – restoranai, kepykla, vyno baras, parduotuvės su gėrybėmis iš Farmers Circle ūkio ir iš jų pagaminti produktai, taip pat knygynas su maisto, sodo-daržo temomis atrinktomis knygomis ir kitos su maistu bei namais susijusios parduotuvės.
Read More »
Apie šefą Martyną Meidus žinojau kuomet jis dirbo Londone restorane INK ir turėjau tokią mintį, kad norėčiau kada nors apsilankyti pas jį. Dabar tai tapo daug paprasčiau, jis grįžo kurti į Lietuvą turbūt pačiame gražiausiame Lietuvos restorane Vila Komoda Palangoje. Ant kiek jis yra išprotėjęs pamačiau per Lietuvos gastronomijos forumą, kuomet jis su komanda gamino porams dedikuotą patiekalą, kur poras buvo įvairiose formose, gaminimo technikose, konsistencijose. Labai norėjosi paragauti jo kūrybos, kuri pasirodė neįprasta, drąsi ir įdomi.
Muros duris atvėrė šių metų sausio pabaigoje ir greitai turėjo jas užverti dėl visoje šalyje paskelbto karantino. Taip jau atsitiko, kad Pacų rūmuose veikę Nineteen18 ir 14Horses šių metų pradžioje savo veiklą nusprendė tęsti kitoje Vilniaus vietoje, o čia įsikūrė Muros. Pakankamai neįprastas tandemas virtuvėje – idėjinis šefas Liutauras Čeprackas, o idėjas įgyvendina šefas Nikita Vornik. Tai yra viešbučio restoranas, kuris save pristato kaip steakhouse. Ir kaip geram steakhouse priklauso turi dujinį grilių, kuris įkaista iki 1000 laipsnių temperatūros, kas leidžia greitai įvykti Mailardo reakcijai – ant mėsos pasidaro plutelė, o vidus išlieka sultingas.
Prieš gerus 10 metų mes su draugėmis varėme savaitgaliui prie jūros ir aplankėme Momo Grill Klaipėdoje. Aš užsisakiau anties kulšelę su šparaginėmis pupelėmis ir atnešus lėkštę ten radau vištos ketvirtį. Anksčiau antiena buvo mano mėgstamiausia mėsa, aš ją dažnai kepdavau – tiek visą antį, tiek kulšeles ir tikrai labai gerai žinojau kuo skiriasi antiena nuo vištienos, o ypač kulšelė. Man bandant išsiaiškinti, buvau patikinta kad čia antiena, šefas iš virtuvės neišėjo nors ir buvo tuo metu, tik padavėja atnešė suvakumuotas 2 anties kulšeles – gal jis nenorėjo vakumo atidaryti, nežinau, bet mane apgavo. Per tuos 10 metų Vytautas Samavičius pajudėjo stirpiai pirmyn. Atidarė dar vieną restoraną Klaipėdoje – Monai, taip pat Momo Grill Kaune ir galiausiai atkeliavo į Vilnių.
Napoleono pristatinėti nereikia – daug žmonių dievina šį tortą. Napoleono variacijų yra tikrai daug – vieni sausesni, kiti šlapesni, vieni su spanguolėmis, kiti be ir taip toliau. Šis Napoleonas man yra tobulo skonio – išsipūtę daugiasluoksniai lakštai su šilkiniu kremu ir gaivumo suteikiančia spanguolių tyre. Taip, šis kepinys yra iššūkis – tikrai yra ką veikti – todėl viską išsamiai nufilmavome ir sukėlėme į savo Instagram highlights, turėtų būti lengviau kartu paiimti ir pagaminti savo Napoleoną.
Aš Napoleono anksčiau nebuvau kepus ir taip nutiko, kad prieš gerą pusmetį prisižadėjau pagaminti kokį nors tradicinį tortą be gliuteno, tai ėjau pasimokyti į Baker Street ir ten išmokau gaminti šį nuostabų desertą. Anksčiau negaminau nes atrodė labai sudėtingai, bet kai aiškiai pamatai eigą – viskas atrodo daug paprasčiau. Jis pavyksta ir be gliuteno keičiant miltus į begliuteninį miltų mišinį, kurio sudėtį rasite žemiau.
Šparagai tik prasideda ir visko norisi su jais. Kartu čia naudojame stracciatella, kuri rizotui duoda dar daugiau klampumo ir valgant jinai tiesiog tysta. Stracciatella yra labai minkštas sūris, pagamintas iš buivolių pieno ir jis naudojamas gaminant buratą – stracciatella tai yra tas minkštas ir kreminis buratos vidus.
Gaminant rizotą yra trys patys svarbiausi dalykai – eiliškumas, nuolatinis maišymas ir ryžių kokybė. Geras rizotas yra klampus, o ryžiai al dente. Tai vienas iš tų patiekalų nuo kurių negali atsitraukti gamindamas, bet pastangos atsiperka su pirmu kąsniu.
Jeigu norite gero rizoto, niekada nepirkite ryžių ant kurių parašyta Risotto rice, reikia ieškoti trijų ryžių rūšių, kurios tobulai tinka rizoto gamybai – Arborio, Carnaroli ir Vialone Nano.
Man labai patinka, kad šiame pusrytiniame patiekale dominuoja šparagų skonis, kuris yra pakankamai švelnus. Kiaušinis ir padažas jo neužgožia, bet priduoda kremiškumo, kuris papildo šparagus.
Šiltos antienos salotos su traškiais kepintais pinijų riešutais, keptu kalafijoru, saldžiarūgščiomis džiovintomis spanguolėmis, mėtomis, kalendromis ir gaiviu jogurtiniu padažu.
Kokia skeptiška buvau šių pusryčių atžvilgiu iki jų paragavimo – kiaušiniai su jogurtu?!? Ir tada aš juos paragavau ir supratau kad tai vienas skaniausių kiaušinių pusrytinių patiekalų – daug skonių ir jie puikiai dera kartu. Šilta-šalta, aštru-gaivu – dabar valgysiu ilgai, kol atsibos 🙂
