Kokia skeptiška buvau šių pusryčių atžvilgiu iki jų paragavimo – kiaušiniai su jogurtu?!? Ir tada aš juos paragavau ir supratau kad tai vienas skaniausių kiaušinių pusrytinių patiekalų – daug skonių ir jie puikiai dera kartu. Šilta-šalta, aštru-gaivu – dabar valgysiu ilgai, kol atsibos 🙂
Maistas, kurį valgo vaikai yra nuolatinis iššūkis palaikyti balansą tarp to ką jie mėgsta ir tai ko reikia. Ar gali vaikai valgyti ne tik blynus ir makaronus? Ta tema skaičiau ne vieną knygą, nes mano vaikai nėra labai mėgstantys kalafijorus, pupeles ar kopūstą. Bandau laikytis vienos taisyklės – vaikai reguliariai turi ragauti naujų arba nemėgstamų ingredientų. Aš niekada negaminu vaikams atskirai, visada tai yra bendras patiekalas. Puikiai žinau tą jausmą kaip lengva gaminti tuos patiekalus, kuriuos jie su džiaugsmu valgo ir kaip dažnai su baime darai kažką naujo, nes žinai kad vėl reikės susiremti su pasipriešinimu 🙂 Bet viskas mūsų galvose, viską vaikai gali valgyti, tik reikia daryti – valgo jie ir karį su daug prieskonių ir stir fry su daug skonių ir krūvą kitų naujų dalykų jiems, svarbiausia mūsų pačių nusiteikimas ir užsispyrimas.
Dalinuosi vienu iš sėkmingų atradimų – vištienos stir fry su daug įvairių daržovių.
Paprastas pyragas kuris turi neįprastą karamelės skonį iš deginto sviesto. Paprastumą pagyvina džiovintos figos, priduodamos traškumo ir juodasis šokoladas savo kartumu.
Minkštas ir drėgnas, saldus ne tik iš cukraus, bet ir iš datulių, kas duoda visai kitokį saldumo gylį, kurį subalansuoja vyšnių rūgštelė. Linų sėmenys ne tik praturtina kepinį, bet padeda sukurti reikiamą tekstūrą.
Paskutinį kartą iš džiaugsmo man norėjosi verkti Nineteen18 restorane. Maistas ir atsinešimas į jį man sukėlė galingą jausmų audrą. Tai buvo valandos, kuomet krūvai žmonių maistas buvo karalius. Kiekviena detalė, pateikimo konceptai siejosi su ingredientais ir visa tai sukūrė ypatingą patirtį. Taip, tai kainuoja, bet tai yra visiškai privaloma patirti, tiems kuriems maistas yra daugiau nei alkio ir sotumo klausimas. Tai vienareikšmiškai yra labiausiai pažengęs restoranas Lietuvoje ir tobulėjantis toliau. Buvo daug netikėtų momentų ir labai daug džiugesio valgant.
Džiaugsme reguliariai lankomės nuo jų atidarymo ir tai darome dėl to, kad tai tikrai yra vienas geriausių restoranų Vilniuje. Iš visų jis išsiskiria ne tik geru maistu, bet paprastumu ir neapsikrovimu papildomais elementais aplinkoje. Per tuos kartus pastebėta tendencija, kad Džiaugsme yra tobuli užkandžiai, šiek tiek primena ispaniškus small plates – tapas konceptą, tik su lietuviškais ingredientais. Tad šį kartą valgėme tik užkandžius, nes esame pastebėję, kad bent jau mums būtent Džiaugsme užkandžiai visada skanesni nei pagrindiniai patiekalai. Aišku neatsispyrėme paragaut ir desertų 🙂
Istorija prasidėjo prieš metus – pirmą kartą susipažinus su naujuoju Stiklių šefu Gerdvilu Žaliu. Tuomet man jis pasirodė rūstus, tvirtai teigiantis kad lietuviškos virtuvės identitetas turi gimti Stikliuose.Tai ką tada ragavome buvo pranzūziškos klasikos ir dalies lietuviškų ingredientų derinys. Visa istorija atrodė mažų mažiausiai keista, bet visiems geriems dalykams reikia laiko. Antrasis meniu per praeitų metų Kalėdas buvo dedikuotas skirtingoms technikoms ir tai buvo visiškas wow – aukščiausias meistriškumas. Buvo labai įdomu, nepaprastai konceptualu ir labai prancūziška. Tai ką ragavome praeitą savaitę buvo labiausiai lietuviškas meniu iš visų trijų kartų, bet kartu labai aukštos kokybės ir modernus maistas.Read More »
