Aš puikiai žinau kokia tikimybė penktadienį vakare rasti staliuką keturiems bet kuriame gerame Vilniaus restorane. Nežinau kaip bet prisiminiau Amandus lobby barą ir pagalvojau kad gal jie ten turi a la carte meniu. Dideliam mano džiaugsmui turi ir ne tik tai, bet ir 3-jų patiekalų degustacinį meniu.
Sofa de Pancho nebuvome gerus 3 metus, vis ėjome į kitas vietas kol vieną šiltą penktadienio vakarą išsiruošėme į daug kartų būtą ir išsiilgtą restoraną. Naujas šefas, šiek tiek atnaujintas interjeras ir tas pats puikusis meksikietiškas maistas.
Jeigu galiu rinktis pusryčiams dažniausiai renkuosi kiaušinį. Jis niekada neatsibosta nes yra galybė skirtingų variacijų. Nuolat madingas ir universalus, nes tinka su įvairiais priedais. Ką jūs mėgstate dažniausiai – omletą, virtą kiaušinį – su lukštu ar be lukšto, skystą ar kietą, plaktą ar ne plaktą? Aš tai mėgstu visus 😀
Savaitgalio pusryčiai turi savyje tiek daug tingulio, džiaugsmo ir skirtingų poreikių. Man šie blynai labiausiai patinka dėl universalumo, jie nėra saldūs todėl tinka su sūriais priedais tiek pat, kiek ir su saldžiais.
Kijevas yra greitai pasiekiama, įdomi, daugeliui prieinama ir didinga gastronominė kryptis. Didingumą užduoda pats miestas, jo mastelis atsispinti ir restoranų bei skirtingų virtuvių įvairovėje. Restoranas Kanapa yra ta vieta, kuri turi būti jūsų sąraše, jeigu norite paragauti modernią ukrainietišką virtuvę. Man labai patiko šefo Yaroslav Artyuk modernios nacionalinės virtuvės interpretacija – vietiniais ingredientais atnaujinti gerai žinomi tradiciniai patiekalai nepraranda savo autentiškumo, bet suskamba naujai. Tai vienas iš tų nenugludintų restoranų – unikalus ir savitas – tokio antro nėra.
Man labai patinka tartos – sviestinės tešlos pagrindas, užpildas su kiaušiniais ir pienu bei priedais. Gal atrodo sudėtinga pačiam gaminti tešlą, bet taip tikrai nėra ir skonio prasme tikrai verta. Šią tartą reikia suskubti kepti kol yra jaunų dilgėlių, aišku jas galima keisti špinatais ar kitais žalėsiais. Dilgėlės nustoja dilginti kuomet gauna temperatūros. Aš visada prieš naudojant dilgėles nuplikydavau jas karštu vandeniu, bet šį kartą kadangi planavau kepti orkaitėje to nedariau ir mano užpildas su dilgėlėmis buvo dilginantis, žiauriai kietai! 🙂
Restoranus skirstau pagal įvairius kriterijus, o kartais tai priklauso nuo to su kuo einu į juos. Kuomet einu su savo vyru visada renkamės didesnes porcijas ir a la carte meniu. Anksčiau esame bandę eiti į ypatingus ir įdomius degustacinius meniu siūlančius restoranus, bet abu likdavome nusivylę – jis dėl to, kad nebūdavo sotus ir permokėjęs, o mano malonumas irgi sumažėdavo. Nuo to laiko aš tiksliai žinau kokio restorano reikia mūsų pasimatymui.
