Atkurtuose istoriniuose Pacų rūmuose Didžiojoje gatvėje Vilniuje veikia 2 maisto vietos – braserija 14Horses ir restoranas Nineteen18, bei tose pačiose patalpose įsikūręs baras Sofija. Šį kartą aplankėme braseriją ir išmėginome 3 patiekalų rinkinį – “Taste the Baltics”, kurio galima paragauti iki vasario mėnesio pabaigos, o įprastai yra a la carte meniu. Tuo pačiu pavadinimu 14Horses Uptown vieta įsikūrusi Trakų gatvėje veikia kaip erdvė renginiams.
Kaip žinia Stikliai jau nuo praeitų metų rudens turi naują šefą Gerdvilą Žalį, kuris dirba ne tik Stiklių restorane, bet atnaujina ir kitas Stiklių maisto vietas, šį kartą – Stiklių Aludę. Ir atnaujina ją fantastiškai, nes tokio koncepto tikrai dar nėra Lietuvoje ir jis buvo labai reikalingas – mamų ir močiučių virtuvė moderniai!
Didžiulis džiugesys, kuris yra gerai nostalgiškas, skoniai pažįstami visiems, bet gaminant naudojamos naujos technikos, maistas yra šiek tiek pralengvinamas iki tam tikros ribos, kad neprarasti patiekalo esmės ir pateikiamas moderniai. Stiprus ir aiškus konceptas, tobulas jo išpildymas ir nuostabūs, gerai pažįstami skoniai, kurie yra išlaikomi, pagerinami ir pralengvinami, jo nepakeičiant. Wow! Aš esu apžavėta.
Šis restoranas labiausiai skiriasi nuo visų kitų veikiančių Vilniaus restoranų – moderni indiška virtuvė. Žibantis aukso luitelis Naujamiesčio rajono papėdėje puikiausiai tinka neįpareigojančiai vakarienei, kai norisi gerai ir jaukiai. Jaukumas irgi jų skiriamasis bruožas, jausmas ne kaip restorane, bet kaip pas draugus svečiuose.
Kaip neturėti lūkesčių einant pas šefą, kuris praeitus kartus viršijo visus lūkesčius, nors net ne visi patiekalai patiko? Esminis šio šefo išskirtinumas yra lengvumas lėkštėse, nematoma švelni elegancija, kurią turi tikrai nedaugelis. Ilgas ir labai malonus žaidimas svečiui, už kurio slepiasi beribė kūryba, didelis talentas, meistrystė, gera komanda ir juodas darbas. Ir dar meilė maistui ir visiems kurie ateina jo paragauti.
Stikliai sudėliojo savo dėlionę radę trūkstamą detalę – šefą Gerdvilą Žalį. Norisi džiaugtis, nes šis restoranas yra legenda, kuri atsinaujina gal kiek ir suvėlavusi, bet svarbiausia kad visi elementai šiame atsinaujinime pavirsta į vientisą, ypatingą Stiklių istoriją ir šiuolaikinę šefo meistrystę apjungiantį derinį, kurį paragavus atsiranda pasididžiavimo ir didelio malonumo jausmas.
Apie Ertlio namą girdėjau patį plačiausią atsiliepimų diapazoną – nuo geriausių iki blogiausių. Tikrai nežinojau ko tikėtis, nors pas šefą Tomą Rimydį buvau pamokose dar kai jis dirbo Kaune viešbutyje Takioji Neris – prieš daugiau nei 8 metus – jau tada jis kalbėjo apie žemas temperatūras, pasakodamas apie BBQ nedavė nei vieno recepto, kur reikėtų ilgai marinuoti ir jau tada buvo stipriai pralenkęs laiką, nes tai nebuvo madingos temos Lietuvoje.
London China town yra puikus pavyzdys, kur link linkėčiau nukeliauti Vilniaus China town – į daug įvairesnį, įdomesnį, originalų kinišką maistą. Mes esame pripratę prie lietuviškos kinų maisto versijos, todėl išgirdus kad atsidarė kitoks kinų restoranas labai norėjau jį išbandyti.
