Rugpjūčio pradžioje Vilniaus senamiestyje miestiečiams buvo atvertas Senatorių pasažas – nauja erdvė dedikuota maistui – restoranai, kepykla, vyno baras, parduotuvės su gėrybėmis iš Farmers Circle ūkio ir iš jų pagaminti produktai, taip pat knygynas su maisto, sodo-daržo temomis atrinktomis knygomis ir kitos su maistu bei namais susijusios parduotuvės.
Read More »
Apie šefą Martyną Meidus žinojau kuomet jis dirbo Londone restorane INK ir turėjau tokią mintį, kad norėčiau kada nors apsilankyti pas jį. Dabar tai tapo daug paprasčiau, jis grįžo kurti į Lietuvą turbūt pačiame gražiausiame Lietuvos restorane Vila Komoda Palangoje. Ant kiek jis yra išprotėjęs pamačiau per Lietuvos gastronomijos forumą, kuomet jis su komanda gamino porams dedikuotą patiekalą, kur poras buvo įvairiose formose, gaminimo technikose, konsistencijose. Labai norėjosi paragauti jo kūrybos, kuri pasirodė neįprasta, drąsi ir įdomi.
Muros duris atvėrė šių metų sausio pabaigoje ir greitai turėjo jas užverti dėl visoje šalyje paskelbto karantino. Taip jau atsitiko, kad Pacų rūmuose veikę Nineteen18 ir 14Horses šių metų pradžioje savo veiklą nusprendė tęsti kitoje Vilniaus vietoje, o čia įsikūrė Muros. Pakankamai neįprastas tandemas virtuvėje – idėjinis šefas Liutauras Čeprackas, o idėjas įgyvendina šefas Nikita Vornik. Tai yra viešbučio restoranas, kuris save pristato kaip steakhouse. Ir kaip geram steakhouse priklauso turi dujinį grilių, kuris įkaista iki 1000 laipsnių temperatūros, kas leidžia greitai įvykti Mailardo reakcijai – ant mėsos pasidaro plutelė, o vidus išlieka sultingas.
Prieš gerus 10 metų mes su draugėmis varėme savaitgaliui prie jūros ir aplankėme Momo Grill Klaipėdoje. Aš užsisakiau anties kulšelę su šparaginėmis pupelėmis ir atnešus lėkštę ten radau vištos ketvirtį. Anksčiau antiena buvo mano mėgstamiausia mėsa, aš ją dažnai kepdavau – tiek visą antį, tiek kulšeles ir tikrai labai gerai žinojau kuo skiriasi antiena nuo vištienos, o ypač kulšelė. Man bandant išsiaiškinti, buvau patikinta kad čia antiena, šefas iš virtuvės neišėjo nors ir buvo tuo metu, tik padavėja atnešė suvakumuotas 2 anties kulšeles – gal jis nenorėjo vakumo atidaryti, nežinau, bet mane apgavo. Per tuos 10 metų Vytautas Samavičius pajudėjo stirpiai pirmyn. Atidarė dar vieną restoraną Klaipėdoje – Monai, taip pat Momo Grill Kaune ir galiausiai atkeliavo į Vilnių.
Paskutinį kartą iš džiaugsmo man norėjosi verkti Nineteen18 restorane. Maistas ir atsinešimas į jį man sukėlė galingą jausmų audrą. Tai buvo valandos, kuomet krūvai žmonių maistas buvo karalius. Kiekviena detalė, pateikimo konceptai siejosi su ingredientais ir visa tai sukūrė ypatingą patirtį. Taip, tai kainuoja, bet tai yra visiškai privaloma patirti, tiems kuriems maistas yra daugiau nei alkio ir sotumo klausimas. Tai vienareikšmiškai yra labiausiai pažengęs restoranas Lietuvoje ir tobulėjantis toliau. Buvo daug netikėtų momentų ir labai daug džiugesio valgant.
Džiaugsme reguliariai lankomės nuo jų atidarymo ir tai darome dėl to, kad tai tikrai yra vienas geriausių restoranų Vilniuje. Iš visų jis išsiskiria ne tik geru maistu, bet paprastumu ir neapsikrovimu papildomais elementais aplinkoje. Per tuos kartus pastebėta tendencija, kad Džiaugsme yra tobuli užkandžiai, šiek tiek primena ispaniškus small plates – tapas konceptą, tik su lietuviškais ingredientais. Tad šį kartą valgėme tik užkandžius, nes esame pastebėję, kad bent jau mums būtent Džiaugsme užkandžiai visada skanesni nei pagrindiniai patiekalai. Aišku neatsispyrėme paragaut ir desertų 🙂
14 Horses startavo su sekmadienio bufetinio stiliaus brunch‘u. Pilnas pasirinkimas ir pats nusprendi kiek ir ko nori paragauti. Pirmas įspūdis – noriu visko! Tai viską ir išragavau 🙂 Pusryčiai tikrai vėlyvieji, nes prasideda nuo 12 valandos.
14 Horses braserija įsikūrusi Pacų rūmuose ir tai jau užduoda toną šventiškai nuotaikai.
Lietuva Europoje yra trečia nuo galo pagal išlaidas restoranams. Ar taip yra todėl, kad pas mus yra pigu ar dėl to, kad mažai žmonių eina į restoranus? XXI amžiuje gali būti arba pigus, arba geras. Ir Lietuva yra transformacijoje iš pigios į gerą. Ir tikrai per pastaruosius 2-3 metus restoranų lygis šoktelėjo ir padarė didžiulį žingsnį pirmyn.
Šiomis dienomis Vilniuje buvo Michelinių restoranų šefų koncentracija iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Taivano. Taip pat ir geriausi Lietuvos šefai – Matas Paulinas, Martynas Praškevičius, Martynas Meidus.
Aš puikiai žinau kokia tikimybė penktadienį vakare rasti staliuką keturiems bet kuriame gerame Vilniaus restorane. Nežinau kaip bet prisiminiau Amandus lobby barą ir pagalvojau kad gal jie ten turi a la carte meniu. Dideliam mano džiaugsmui turi ir ne tik tai, bet ir 3-jų patiekalų degustacinį meniu.
Sofa de Pancho nebuvome gerus 3 metus, vis ėjome į kitas vietas kol vieną šiltą penktadienio vakarą išsiruošėme į daug kartų būtą ir išsiilgtą restoraną. Naujas šefas, šiek tiek atnaujintas interjeras ir tas pats puikusis meksikietiškas maistas.
