Gnocchi – tradiciniai itališki bulvių virtinukai, kurie tirpsta burnoje. Svarbu pasirinkti tinkamas bulves, neperminkyti tešlos ir laikytis recepte nurodytos eigos. Receptas su pinijomis ir parmezanu yra visiškai paprastas, puikiai atskleidžiantis pačius gnocchi.
Read More »
Pirmą kartą labai panašius makaronus valgiau Italijoje ir buvau labai nustebus kad cinamonas taip dera su tradiciniu itališku mėsos padažu. Minkšta antiena, sodrus pomidorų padažas ir al-dente pasta, tai mūsų tikras comfort food.
Read More »
Mes pasiilgome Italijos, jos šviežio ir kokybiško maisto, ugningų italų, architektūros muziejaus po atviru dangumi, gelaterijų, šilto oro ir jaukių šeimos restoranėlių. Keliaukime į Italiją ir kartu padarykime nuostabiai švelnaus ir pilno skonio raviolius su moliūgų, rikotos ir muskato riešuto įdaru patiekant su šalavijų sviestu. Jie tirpsta burnoje – minkšti ir plonos tešlos.
Taip taip, žinome – su jais yra ką veikti, bet kartu galime įveikti viską! Tikrai rekomenduojame bent kartą pagaminti raviolius, kad suprasti koks malonumas yra atidaryti itališką restoraną namie. Visą gaminimo procesą nufilmavome ir sudėjome į Instagram stories, o vėliau bus galima rasti Highlights.
Read More »
Mane visada traukė Artimieji Rytai – prinokusios figos, šviežių granatų sultys, pistacijos, kalnai prieskonių, rožių esencija, saulė ir ore tvyrantis saldus aromatas. Šiam pyragui reikės figų, lietuviškų rudeninių aviečių ir kokybiško žaliojo kardamono.
Read More »
Dar vienos salotos, kurios buvo paleistos į kavines. Ingredientų atrodo nemažai, bet tai ir sudaro skonio pilnumą. Jaukios ir šildančios salotos, kurios suteikia ne tik sotumo jausmą, bet palieka ir lengvumą. Skonis saldžiarūgštis dėl spanguolių padažo, daug saldumo turi pats moliūgas, o traškumas iš granatų sėklų. Pilnavertis pietų dėžutės variantas.
Pakalbam apie naudojamus prieskonius. Baharat prieskonių mišinį reikia pasidaryti patiems, bet jis universalus – vakar kaip tik jį naudojau keptai vištai – buvo labai gerai. O sumac arba lietuviškai žagrenis irgi vertas vietos spintelėje – mes jį naudojame tiek prie keptų cukinijų, tiek prie ėrienos – neįprasčiausia, kad savyje jis turi rūgštumo.
Read More »
Aš beveik niekada nepagalvoju – kaip norėčiau salotų. Salotas aš dažniausiai valgau kaip garnyrą prie pagrindinio maisto, bet ne kaip savarankišką patiekalą, Šias salotas sudėliojome dar praėjusių metų rudenį ir buvome paleidę į Huracan kavinių tinklą. Ilgai dirbome kol gavome tai kas patinka mums abiems – salotas, kurių mes norime, kurios yra sočios ir jose yra labai geras skonių balansas – rūgstu, saldu, sūru ir kartu. Nėra to jausmo, kad kramtytum salotos lapą ir galvotum – gal reikia duonos pasiimti?
Read More »
Nuo tėčio gavau dovanų apie 5kg vengriškų slyvų (jis jas vadina vengerkomis 🙂 ), kurios buvo pakankamai rūgščios ir aš labai džiaugiuosi atradusi šį padažą, galėčiau dar tiek pat slyvų gauti. Padažas originaliai kilęs iš Sakartvelijos, buvusios Gruzijos ir daromas iš kaukazinių slyvučių – slyvos apverdamos, tuomet pašalinami kauliukai ir odelės ir lieka nuostabi slyvų masė, kurią gardiname prieskoniais ir česnaku. Puikiai tinka su daržovėmis, sūriu ar ėriena.
Read More »
Rugpjūčio pradžioje Vilniaus senamiestyje miestiečiams buvo atvertas Senatorių pasažas – nauja erdvė dedikuota maistui – restoranai, kepykla, vyno baras, parduotuvės su gėrybėmis iš Farmers Circle ūkio ir iš jų pagaminti produktai, taip pat knygynas su maisto, sodo-daržo temomis atrinktomis knygomis ir kitos su maistu bei namais susijusios parduotuvės.
Read More »
Apie šefą Martyną Meidus žinojau kuomet jis dirbo Londone restorane INK ir turėjau tokią mintį, kad norėčiau kada nors apsilankyti pas jį. Dabar tai tapo daug paprasčiau, jis grįžo kurti į Lietuvą turbūt pačiame gražiausiame Lietuvos restorane Vila Komoda Palangoje. Ant kiek jis yra išprotėjęs pamačiau per Lietuvos gastronomijos forumą, kuomet jis su komanda gamino porams dedikuotą patiekalą, kur poras buvo įvairiose formose, gaminimo technikose, konsistencijose. Labai norėjosi paragauti jo kūrybos, kuri pasirodė neįprasta, drąsi ir įdomi.
Muros duris atvėrė šių metų sausio pabaigoje ir greitai turėjo jas užverti dėl visoje šalyje paskelbto karantino. Taip jau atsitiko, kad Pacų rūmuose veikę Nineteen18 ir 14Horses šių metų pradžioje savo veiklą nusprendė tęsti kitoje Vilniaus vietoje, o čia įsikūrė Muros. Pakankamai neįprastas tandemas virtuvėje – idėjinis šefas Liutauras Čeprackas, o idėjas įgyvendina šefas Nikita Vornik. Tai yra viešbučio restoranas, kuris save pristato kaip steakhouse. Ir kaip geram steakhouse priklauso turi dujinį grilių, kuris įkaista iki 1000 laipsnių temperatūros, kas leidžia greitai įvykti Mailardo reakcijai – ant mėsos pasidaro plutelė, o vidus išlieka sultingas.
Prieš gerus 10 metų mes su draugėmis varėme savaitgaliui prie jūros ir aplankėme Momo Grill Klaipėdoje. Aš užsisakiau anties kulšelę su šparaginėmis pupelėmis ir atnešus lėkštę ten radau vištos ketvirtį. Anksčiau antiena buvo mano mėgstamiausia mėsa, aš ją dažnai kepdavau – tiek visą antį, tiek kulšeles ir tikrai labai gerai žinojau kuo skiriasi antiena nuo vištienos, o ypač kulšelė. Man bandant išsiaiškinti, buvau patikinta kad čia antiena, šefas iš virtuvės neišėjo nors ir buvo tuo metu, tik padavėja atnešė suvakumuotas 2 anties kulšeles – gal jis nenorėjo vakumo atidaryti, nežinau, bet mane apgavo. Per tuos 10 metų Vytautas Samavičius pajudėjo stirpiai pirmyn. Atidarė dar vieną restoraną Klaipėdoje – Monai, taip pat Momo Grill Kaune ir galiausiai atkeliavo į Vilnių.
Minkštos ispaniškos spurgos, apibarstytos cinamonu ir valgomos dar karštos, namuose visada sukuria mažą šventę.
Sezoninė galetė su rabarbarais, bet ne taip kaip visada nes jos viduje slepiasi šilkinis creme patissiere kremas, kuri man neseniai priminė puff bakery. Tai va kremo receptais tiesiai iš mano naujų kursų, nes mokytis reikia ir mums.
Read More »
Napoleono pristatinėti nereikia – daug žmonių dievina šį tortą. Napoleono variacijų yra tikrai daug – vieni sausesni, kiti šlapesni, vieni su spanguolėmis, kiti be ir taip toliau. Šis Napoleonas man yra tobulo skonio – išsipūtę daugiasluoksniai lakštai su šilkiniu kremu ir gaivumo suteikiančia spanguolių tyre. Taip, šis kepinys yra iššūkis – tikrai yra ką veikti – todėl viską išsamiai nufilmavome ir sukėlėme į savo Instagram highlights, turėtų būti lengviau kartu paiimti ir pagaminti savo Napoleoną.
Aš Napoleono anksčiau nebuvau kepus ir taip nutiko, kad prieš gerą pusmetį prisižadėjau pagaminti kokį nors tradicinį tortą be gliuteno, tai ėjau pasimokyti į Baker Street ir ten išmokau gaminti šį nuostabų desertą. Anksčiau negaminau nes atrodė labai sudėtingai, bet kai aiškiai pamatai eigą – viskas atrodo daug paprasčiau. Jis pavyksta ir be gliuteno keičiant miltus į begliuteninį miltų mišinį, kurio sudėtį rasite žemiau.
Šis derinys skamba keistai bet tai yra visiška skonio bomba. Daug česnako, kreminė burrata, traškūs sourdough trupiniai ir gaivūs marinuoti svogūnai.
Ridikų sezonas prasidėjo ir man vis norisi ko nors įdomaus su jais. Šį kartą valgėme su granatų melasomis, mėtomis, sezamo sėklomis ir skrudinta sourdough duona.
Kai pabaigėm knygą, mūsų knygos dizainerė mane nusivedė valgyti ramen. Atsimenu kad nenorėjau eit, nes tuo metu dariau savo mėnesinį išsivalymą nuo mėsos. Bet kaip gerai kad aš ten nuėjau, nes pagaliau paragavus vegetariško ramen likau šoke. Tuo metu net nesupratau iš ko ten viskas padaryta, kol pati nepradėjau ekperimentuoti su miso. Tai va kai padariau šį padažą, skoniu nukeliavau atgal į tą mažą ramen vietą mažoje Londono gatvelėje.
Fetos ir žalumynų pyragą dažnai valgydavau darbe, kai norėdavau lengvų ir labai skanių pietų be mėsos. Esama padėtis pagaliau privertė išsikepti namie.
Aš myliu tiramisu ir negaliu jo neužsisakyti jei pamatau restorane. Tai pat ramiai man sunku praeiti pro itališką deli, nes aš šį gėrį galėčiau valgyt ir valgyt ir niekada nesustot, būtent tą tikrą tiramisu, kurį šaukštu iš indo reikia kabint. Esu bandžius labai daug variantų, su savoiardi sausainiais ir su naminiu biskvitu, su kiaušiniais ir be jų, tik su maskarpone, su alkoholiu ir be jo, tai pagaliau sukūriau versija kuri bent jau man yra tobula. Tikiuosi patiks ir jums.
Šparagai tik prasideda ir visko norisi su jais. Kartu čia naudojame stracciatella, kuri rizotui duoda dar daugiau klampumo ir valgant jinai tiesiog tysta. Stracciatella yra labai minkštas sūris, pagamintas iš buivolių pieno ir jis naudojamas gaminant buratą – stracciatella tai yra tas minkštas ir kreminis buratos vidus.
Gaminant rizotą yra trys patys svarbiausi dalykai – eiliškumas, nuolatinis maišymas ir ryžių kokybė. Geras rizotas yra klampus, o ryžiai al dente. Tai vienas iš tų patiekalų nuo kurių negali atsitraukti gamindamas, bet pastangos atsiperka su pirmu kąsniu.
Jeigu norite gero rizoto, niekada nepirkite ryžių ant kurių parašyta Risotto rice, reikia ieškoti trijų ryžių rūšių, kurios tobulai tinka rizoto gamybai – Arborio, Carnaroli ir Vialone Nano.
Su kokybišku jautienos kepsniu susidraugavau jau palikus tėvų namus nes aš esu atėjus iš šeimos kur mama kepdavo karbonadus kol jie būdavo kieti, o tėtis visada šaukdavo nuo sofos kad reikia kepti 4 minutes max. Dar iki šiol prisimenu kai jau gyvendama Anglijoje su draugėm pirmą kartą nuėjom į naujai atsidariusį Jamie Oliver restoraną ir aš užsisakiau well done (gerai iškepusį) steak. Padavėja mandagiai bandė įsiūlyti medium (vidutinio kepimo), bet aš užtikrintai kartojau kad noriu tik gerai iškepusio kepsnio. Tik sutikus Alex viskas pradėjo keistis nes jis man vis siūlydavo paragauti savo kepsnio ir tik tada aš pagaliau supratau ką reiškia geras, sultingas ir begalo minkštas jautienos kepsnys. Dabar jau net mūsų mama valgo vidutiniškai keptą kepsnį 🙂
Saldaus skonio marcipanas, džiovintos slyvos, riešutų pagrindas ir kakava ant viršaus. Nuostabaus skonio kąsnelis prie kavos.
Dievinam morengus, jų traškią išorę, lengvumą ir minkštą vidų. Išbandėme įvairiausių morengų variantų, net veganinę versiją iš avinžirnių vandens. Tačiau galiausiai grįžome prie patikrinto recepto, baltąjį cukrų keisdamos į rudąjį, suteikiantį morengams švelnų karamelės aromatą.
Šio deserto džiaugsmas yra kontrastas tarp kreminio šokoladinio ganašo ir sodraus skonio riešutų pagrindo, saldinto minkštomis datulėmis.
Man labai patinka, kad šiame pusrytiniame patiekale dominuoja šparagų skonis, kuris yra pakankamai švelnus. Kiaušinis ir padažas jo neužgožia, bet priduoda kremiškumo, kuris papildo šparagus.
Šiltos antienos salotos su traškiais kepintais pinijų riešutais, keptu kalafijoru, saldžiarūgščiomis džiovintomis spanguolėmis, mėtomis, kalendromis ir gaiviu jogurtiniu padažu.
Kokia skeptiška buvau šių pusryčių atžvilgiu iki jų paragavimo – kiaušiniai su jogurtu?!? Ir tada aš juos paragavau ir supratau kad tai vienas skaniausių kiaušinių pusrytinių patiekalų – daug skonių ir jie puikiai dera kartu. Šilta-šalta, aštru-gaivu – dabar valgysiu ilgai, kol atsibos 🙂
Saldaus ir intensyvaus aromato cinamonas, lengvi ir traškūs daiginti grikiai sukuria tikrą energijos ir gero nusiteikimo užtaisą visai savaitei.
Karijos, morkos, cinamonas ir apelsinas kartu daro stebuklus, o sūrokas kremas leidžia visiškai atsiskleisti skoniui. Tortas visada pavyks, jeigu morkos bus skanios.
Minkštas ir drėgnas, saldus ne tik iš cukraus, bet ir iš datulių, kas duoda visai kitokį saldumo gylį, kurį subalansuoja vyšnių rūgštelė. Linų sėmenys ne tik praturtina kepinį, bet padeda sukurti reikiamą tekstūrą.
Kepiniai su bananais įkvėpė sukurti šiuos nekeptus sausainius. Keisti ir netikėti, tačiau labai skanūs, su traškiu riešutų ir datulių pagrindu, mūsų mėgstamu keptu bananu ir plonu šokolado sluoksniu.
Saldžiųjų bulvių mini sūrio pyragas Receptas skirtas tiems, kurie neturi laiko ilgai suktis virtuvėje, bet labai mėgsta sūrio pyragus. Šis gražuolis gimė iš tinginystės ir didelio užimtumo, neprisiruošiant iškepti tradicinio sūrio pyrago. Eksperimentas pavyko puikiai – nekeptas saldžiųjų bulvių mini sūrio pyragas su karamelizuotomis karijomis.
Paskutinį kartą iš džiaugsmo man norėjosi verkti Nineteen18 restorane. Maistas ir atsinešimas į jį man sukėlė galingą jausmų audrą. Tai buvo valandos, kuomet krūvai žmonių maistas buvo karalius. Kiekviena detalė, pateikimo konceptai siejosi su ingredientais ir visa tai sukūrė ypatingą patirtį. Taip, tai kainuoja, bet tai yra visiškai privaloma patirti, tiems kuriems maistas yra daugiau nei alkio ir sotumo klausimas. Tai vienareikšmiškai yra labiausiai pažengęs restoranas Lietuvoje ir tobulėjantis toliau. Buvo daug netikėtų momentų ir labai daug džiugesio valgant.
Lengvai ir greitai pagaminamas desertas, kuriuo galima pamaitinti būrį draugų ar kolegų. Nepaliekantis abejingų skonis, panašus į „Snickers“ batonėlio, tik vietoje žemės riešutų naudojame skrudintus anakardžius.
Džiaugsme reguliariai lankomės nuo jų atidarymo ir tai darome dėl to, kad tai tikrai yra vienas geriausių restoranų Vilniuje. Iš visų jis išsiskiria ne tik geru maistu, bet paprastumu ir neapsikrovimu papildomais elementais aplinkoje. Per tuos kartus pastebėta tendencija, kad Džiaugsme yra tobuli užkandžiai, šiek tiek primena ispaniškus small plates – tapas konceptą, tik su lietuviškais ingredientais. Tad šį kartą valgėme tik užkandžius, nes esame pastebėję, kad bent jau mums būtent Džiaugsme užkandžiai visada skanesni nei pagrindiniai patiekalai. Aišku neatsispyrėme paragaut ir desertų 🙂
Istorija prasidėjo prieš metus – pirmą kartą susipažinus su naujuoju Stiklių šefu Gerdvilu Žaliu. Tuomet man jis pasirodė rūstus, tvirtai teigiantis kad lietuviškos virtuvės identitetas turi gimti Stikliuose.Tai ką tada ragavome buvo pranzūziškos klasikos ir dalies lietuviškų ingredientų derinys. Visa istorija atrodė mažų mažiausiai keista, bet visiems geriems dalykams reikia laiko. Antrasis meniu per praeitų metų Kalėdas buvo dedikuotas skirtingoms technikoms ir tai buvo visiškas wow – aukščiausias meistriškumas. Buvo labai įdomu, nepaprastai konceptualu ir labai prancūziška. Tai ką ragavome praeitą savaitę buvo labiausiai lietuviškas meniu iš visų trijų kartų, bet kartu labai aukštos kokybės ir modernus maistas.Read More »
Puiki tarta su rūkyta varškės sūriu – su vienu ingredientu gavome labai daug skonio – ir dūmo, ir varškės, ir česnako. Kadangi jis yra sūrus, tai įdarui net druskos nereikėjo.
Lengvas desertas arba alternatyva savaitgalio pusryčiams. Kreminis riešutų kremas, saldi kriaušė ir gervuogės, kurias galite keisti šilauogėmis jei sunku rasti.
Visai paprasti aviečių ir migdolų sviesto cups su datulių karamele kai noris kažko saldaus ir lengvo.
14 Horses startavo su sekmadienio bufetinio stiliaus brunch‘u. Pilnas pasirinkimas ir pats nusprendi kiek ir ko nori paragauti. Pirmas įspūdis – noriu visko! Tai viską ir išragavau 🙂 Pusryčiai tikrai vėlyvieji, nes prasideda nuo 12 valandos.
14 Horses braserija įsikūrusi Pacų rūmuose ir tai jau užduoda toną šventiškai nuotaikai.
Kelionių man reikia taip pat kaip ir maisto. Visa tai mane nuramina, įkvepia ir leidžia naujai pažvelgti į save. Man patinka ne ramios atostogos, o nuotykiai keliaujant, nežinant, kur atsidursiu rytoj, iššūkiai sau, nenuspėjama laukinė gamta ir žmonės, sutikti pakeliui. Daugelis klausia, kodėl? Nes noriu pažinti save, mokytis surinkti užplūdusias emocijas ir eiti pirmyn. Natūraliai visam tam reikia energijos – riešutai, datulės tuo metu patampa geriausiais draugais. Rūta
Slyvos, migdolai, muskatas man yra neliečiamoji, tobuloji trejybė. Nuo šių skonių man linksta keliai. Galetės kraštai gaunasi traškūs, kitas jos privalumas, kad daug daugiau skonio jauti nei kad pyrage, po visais tešlos, trupinių sluoksniais. Greitas ir nepaprastai skanus rudeninis kepinys.
Prieš pora savaičių savaitgalį dar radau pora saujų voveraičių miške, kurios puikiausiai tiko prie poro. Gniochhi yra mano meilė, idealiai išpildantis jaukaus maisto norus. Šį kartą naudojau pirktinius gniocchi, nes radau gerus, bet aišku skaniau savos gamybos, bet kai neturi laiko – didelis patogumas ir valgai tai ką nori.
Mano vėlyvos vasaros topas – kepti baklažanai su granatomis, pomidorais ir česnakiniu jogurto padažu. Iki visiško gėrio trūksta tik karštos flatbread.
Su moliūgų sriuba prasideda rudens sezonas, jaukūs vakarai su šildančia sriubos lėkšte. Ši sriuba visiškai paprasta, greita ir tikrai gerai vertinama valgytojų.
Kad ir kaip netikėta, avinžirniai čia puikiai dera, o šokoladas ir šilauogės – nepabostantis derinys. Šiems kąsneliams avinžirniai suteikia švelnią tekstūrą, jų skonis paperka net ir natūralių desertų skeptikus.
Pistacijų pagrindas, minkšta karamelė, juodas šokoladas ir liofilizuotos avietės. Nerealus užkandis savaitės bėgyje.
Savaitgalio pusryčiai turi savyje tiek daug tingulio, džiaugsmo ir skirtingų poreikių. Man šie blynai labiausiai patinka dėl universalumo, jie nėra saldūs todėl tinka su sūriais priedais tiek pat, kiek ir su saldžiais.
Kai pirmą kartą paragavau šių sausainių, nusikėliau į vasarą su tikrais, creamy itališkais lazdyno riešutų ledais. Turbūt dėl to labai aiškiai išreikšto lazdyno riešutų skonio kurio aš visada noriu. Receptas tikrai lengvas – 4 ingredientai ir sausainiai bus padaryti. Ar gali būti geriau?
Super lengvas kepinys savaitės pradžiai. Aviečių džemas ir riešutų sviestas tai ‘marriage made in heaven’ – būtinai bandykite ir rašykite ar patiko. Chia džemą galite keisti paprastu, bet žiūrėkite kad nebūtų per saldus.
