Šis majonezas skiriasi nuo pirkto parduotuvėje – skoniu, spalva ir galiojimo laiku. Paragavus pirktinio atrodo kad ten per daug pripylė to skysčio nuo raugintų agurkų. Naminis majonezas gaminasi greitai ir reikės tik 6 ingredientų. Svarbiausia nepamiršti iš anksto išsiimti kiaušinių iš šaldytuvo, nes jie turi būti kambario temperatūros.
Read More »
Kiaulienos pibil (arba tiesiog meksikietiška pulled pork) tai tradicinis patieklas iš Yucatan regiono Meksikoje. Specifiniui skoniui išgauti mėsą marinuojame apelsino ir žalių citrinų sulčių marinate į kurį dedame achiote pastą. Galvojate kas ta achiote pasta? Tai pasta kurioje pagrindinis ingredientas yra anato sėklos kurios ne tik duoda skonį bet ir labai sodrią spalvą. Ir pagaliau tai galite gauti ir Lietuvoje – https://bodega.lt/produktas/anato-seklu-pasta-achiote/
Read More »
Kai pirmą kartą paragavau kukurūzų tortilijų supratau kad tai bus mano namuose dažnai. Pradžioje pirkdavau jau padarytas, bet kai pradėjau daryti namuose kelio atgal nebuvo. Tai net negalima lyginti su pirktinėmis, plius tai iš tiesų labai paprastas receptas kurį gali padaryt visi, reikės tik baltų masa harina miltų, kurių Lietuvoje galite rasti https://bodega.lt/ arba aišku visagalėje amazon.
Read More »
Šią tartą išmokau kepti darant kursą su Puff bakery ir tikrai negaliu nustoti, nes tinka beveik su visais vaisiais ir uogomis. Nuotraukoje matote ankstyvus rabarbarus kurių kaip tik sezonas Londone, bet šis receptas universalus. Galite dėti įvairias uogas, slyvas, abrikosus, mangus, ananasus, obuolius…net galite naudoti konservuotus persikus.
Read More »
Mano vaikai valgo šitas salotas – nežinau ar jie jau tiek užaugo, ar tiesiog geros salotos tinkamos ir vaikams. Pilno skonio, kurio yra daug, geras balansas tarp natūralaus sūrumo iš sūrių ir natūralaus saldumo iš moliūgo. Vieni iš paskutinių moliūgų pasirodymų šį pavasarį belaukiant naujo derliaus daržovių – šparagų, ridikėlių ar salotų.
Read More »
Pavasariškos ananasų salotos su karamelizuotais anakardžiais ir antiena. Jei nevalgote mėsos – tai čia yra tas variantas, kai tikrai skanu ir be jos.
Read More »
Tai yra pats pirmasis ir labai mylimas vištos receptas. Pagal jį kepiau jau labai daug kartų – jis tikrai nuostabus! Višta iškepa sultinga ir lipni. Vištos sultys susimaišo su obuolių sultimis ir gaunasi fantastiškas padažas, kuriame kepa daržovės – aš tą padažą išdažau, ai ir neslėpkim išlaižau tą lėkštę 🙂
Read More »
Sultingi lazanijos sluoksniai, saldus moliūgas ir varškė susimaišiusi su muskatu kvepiančiu bešameliu ir labai daug parmezano su traškiais šalavijais ir pinijomis. Geras variantas vakarienei be mėsos. Šalavijo, muskato ir kedrinių pinijų derinys idealiai tinka moliūgui. Kad būtų drąsiau gaminti visą gaminimo eigą nufilmavome ir ja dalinamės savo Instagram profilyje.
Read More »
Šis curry yra musų šeimos klasika kurį valgo ir mano 18 mėnesių dukra Ona. Aštru, rūgštu bet tuo pačiu ir saldu, visko ko reikia geram Azijietiškam curry.
Read More »
Mūsų namuose visada yra daugiau nei keli testuojami desertai ir tikrai yra atsiradęs natūralus saikas, net ir labai mėgstančioms desertus. Bet šitas pyragas yra tas, prieš kurį tiesiog pakeli rankas ir valgai, nežinau ar čia dėl to, kad aš labai labai mėgstu vyšnias kepiniuose ar todėl kad jis tiesiog labai geras 🙂 Pagamink ir parašyk kaip tau!
Read More »
Įsimintino skonio minkšti pyragaičiai „Financiers“. Pirmą kartą jų paragavau mylimo šefo Ottolenghi restorane Soho rajone. Nežinau kodėl, bet kepdama šiuos pyragaičius visada jaučiuosi laiminga, stebėdama procesą, laukdama kol jie išsipūs ir apskrus, o gal todėl, kad juos valgome dar šiltus. Rūta.
Read More »
Kai norisi kažko greitai ir skanaus. Natūraliai saldūs ir tik iš 5 gerai pažįstamų ingredientų.
Read More »
Tai yra užkandis kurį aš gaminau daugiausiai kartų savo gyvenime 😀 Man čia viskas patinka – traškumas, mocarelos švelnus skonis, gilesnis ir net šiek saldumo turintis čili aštrumas, citrinos žievelė.
Read More »
Mes labai mėgstame azijietiškas BAO bandeles – tai garuose virtos mielinės, atviros bandelės į kurias jau išvirtas ir karštas dedam įvairius nesaldžius priedus. Mielinė tešla nėra kažkas sudėtingo, reikia šiek tiek pasiplanuoti laiką, nes bandelės turi iškilti. Pasidalinsime mėgstamais priedais – tirpstančia burnoje ir šiek tiek lipnia kiaulienos šonine, kepta saldžia bulve, marinuotais svogūnais, kale kopūstu ir daug kepintų ir sūdytų žemės riešutų, taip pat padažu iš kelių ingredientų.
Kad būtų drąsiau gaminti – visą eigą nufilmavome ir sudėjome į mūsų profilį Instagram.
Read More »
Apskrudusi, minkšta, nors tiksliau tirpsta burnoje ir turinti šiek tiek lipnumo – kaip tik tai, ko reikia bao bandelei.
Read More »
Keliaudama Vietname labai dažnai pusryčiams valgydavau sriubą. Visai paprastą sultinį su daug ivairių pagardų, kuriuos pati ir susidėdavau į dubenį.
Read More »
Tobulas basque cheesecake – lengvas, purus, kreminis. Pradėjus gaminti šią versiją kitų tikrai nesinori – kartą paragavus sustoti nelabai ir išeina.
Read More »
Tik trys ingredientai ir turime mini desertą. Paprastas, greitas ir natūralus. Traškučiai yra ne per saldūs ir juos tikrai norisi valgyti kaip traškučius – vieną po kito.
Read More »
Mums jinai tobula – neperkrauta skoniais, tik obuoliai ir trapi sviestinė sluoksniuota tešla. Mes pešamės dėl šitos galetės, kai pjaustome visi būna prie stalo, nes gali nelikti 🙂 Tik 8 labai gerai pažįstami ingredientai.Vis dėlto receptas reikalauja sekti jo eigą ir rekomendacijas kaip pavyzdžiui kokius pasirinkti obuolius, nes su bet kokiais obuoliais nesigaus toks pats rezultatais. Trapi sviestinė sluoksniuota tešla yra nereali ir nepalyginama su pirktine. Iškepus jinai išsipučia, matosi sluoksniai ir kepinys yra su traškia plutele. Kad būtų drąsiau mes visą gaminimo eigą mes nufilmavome ir ją rasi mūsų Instagram profilyje.
Read More »
Natūralus desertas kasdienai, kai norisi kažko skanaus. 5 ingredientai ir 10 minučių gaminimo. Reikės tik šiek tiek luktert kol jie sutvirtės šaldytuve.
Read More »
Lašiša valgome išties labai dažnai savaitės bėgyje kai norisi kažko paprasto, nesudėtingo bet labai skanaus.
Read More »
Visiška vaikystės klasika, kuri atrodo paprastas patiekalas, visi jį gamina, bet turbūt ne vienas esame valgę jų kietų, kur nesijaučia varškės skonis. Aš kurį laiką jau galvojau, kad mano varškėtukai puikūs, iki tol kol aš paragavau jų vienų – man trūko varškės skonio, nors jie buvo ir minkšti. Mes esame įpratę šiuos varškėtukus valgyti su skaniais priedais, todėl atrodo viskas gerai ir skanu, bet mes tiesiog valgėme miltinukus su kitais gerais skoniais. Gaminant varškėtukus svarbu ir proporcijos, ir varškės pasirinkimas ir pati eiga, bet tokiu būdu gausis minkšti, purūs ir su daug varškės skonio varškėtukai.
Read More »
Kekso skonis primena griliažinį saldainį, jame daug atskirų skonių, bet nei vienas iš jų nedominuoja – eina visi kartu. Kepinti lazdyno riešutai ne tik puošia keksą, bet yra naudojami ir tešloje – žinot tą jausmą kai atrodo galėtum valgyti ir nekeptą. Sudėtingiausias momentas yra karamelė, bet mūsų instagram rasite visos eigos video ir bus matyti kaip tą karamelę pagaminti.
Read More »
Angliškas trifle tai tradicinis Kalėdų desertas bent jau mano (Rūtos) vyro Alex šeimoje. Biskvitas apsemtas creme patissiere kremu, grietinėlė, ir jūsų pasirinkti vaisiai ar uogos bei saldus marsala vynas. Aš šį kartą dariau su šilauogėmis, nes tai puikiai dera prie švelnaus kremo, kurį mane išmokė nuostabios Puff the Bakery merginos.
Read More »
Atėjo laikas pasidalinti šia tarta…pilno skonio ir aišku sviesto tarta su šilkiniu ganašo įdaru.
Read More »
Gnocchi – tradiciniai itališki bulvių virtinukai, kurie tirpsta burnoje. Svarbu pasirinkti tinkamas bulves, neperminkyti tešlos ir laikytis recepte nurodytos eigos. Receptas su pinijomis ir parmezanu yra visiškai paprastas, puikiai atskleidžiantis pačius gnocchi.
Kad būtų drąsiau gaminti visą eigą nufilmavome ir sudėjome į mūsų Instagram highlights.
Read More »
Pirmą kartą labai panašius makaronus valgiau Italijoje ir buvau labai nustebus kad cinamonas taip dera su tradiciniu itališku mėsos padažu. Minkšta antiena, sodrus pomidorų padažas ir al-dente pasta, tai mūsų tikras comfort food.
Read More »
Mes pasiilgome Italijos, jos šviežio ir kokybiško maisto, ugningų italų, architektūros muziejaus po atviru dangumi, gelaterijų, šilto oro ir jaukių šeimos restoranėlių. Keliaukime į Italiją ir kartu padarykime nuostabiai švelnaus ir pilno skonio raviolius su moliūgų, rikotos ir muskato riešuto įdaru patiekant su šalavijų sviestu. Jie tirpsta burnoje – minkšti ir plonos tešlos.
Taip taip, žinome – su jais yra ką veikti, bet kartu galime įveikti viską! Tikrai rekomenduojame bent kartą pagaminti raviolius, kad suprasti koks malonumas yra atidaryti itališką restoraną namie. Visą gaminimo procesą nufilmavome ir sudėjome į Instagram stories, o vėliau bus galima rasti Highlights.
Read More »
Mane visada traukė Artimieji Rytai – prinokusios figos, šviežių granatų sultys, pistacijos, kalnai prieskonių, rožių esencija, saulė ir ore tvyrantis saldus aromatas. Šiam pyragui reikės figų, lietuviškų rudeninių aviečių ir kokybiško žaliojo kardamono.
Read More »
Dar vienos salotos, kurios buvo paleistos į kavines. Ingredientų atrodo nemažai, bet tai ir sudaro skonio pilnumą. Jaukios ir šildančios salotos, kurios suteikia ne tik sotumo jausmą, bet palieka ir lengvumą. Skonis saldžiarūgštis dėl spanguolių padažo, daug saldumo turi pats moliūgas, o traškumas iš granatų sėklų. Pilnavertis pietų dėžutės variantas.
Pakalbam apie naudojamus prieskonius. Baharat prieskonių mišinį reikia pasidaryti patiems, bet jis universalus – vakar kaip tik jį naudojau keptai vištai – buvo labai gerai. O sumac arba lietuviškai žagrenis irgi vertas vietos spintelėje – mes jį naudojame tiek prie keptų cukinijų, tiek prie ėrienos – neįprasčiausia, kad savyje jis turi rūgštumo.
Read More »
Aš beveik niekada nepagalvoju – kaip norėčiau salotų. Salotas aš dažniausiai valgau kaip garnyrą prie pagrindinio maisto, bet ne kaip savarankišką patiekalą, Šias salotas sudėliojome dar praėjusių metų rudenį ir buvome paleidę į Huracan kavinių tinklą. Ilgai dirbome kol gavome tai kas patinka mums abiems – salotas, kurių mes norime, kurios yra sočios ir jose yra labai geras skonių balansas – rūgstu, saldu, sūru ir kartu. Nėra to jausmo, kad kramtytum salotos lapą ir galvotum – gal reikia duonos pasiimti?
Read More »
Nuo tėčio gavau dovanų apie 5kg vengriškų slyvų (jis jas vadina vengerkomis 🙂 ), kurios buvo pakankamai rūgščios ir aš labai džiaugiuosi atradusi šį padažą, galėčiau dar tiek pat slyvų gauti. Padažas originaliai kilęs iš Sakartvelijos, buvusios Gruzijos ir daromas iš kaukazinių slyvučių – slyvos apverdamos, tuomet pašalinami kauliukai ir odelės ir lieka nuostabi slyvų masė, kurią gardiname prieskoniais ir česnaku. Puikiai tinka su daržovėmis, sūriu ar ėriena.
Read More »
Rugpjūčio pradžioje Vilniaus senamiestyje miestiečiams buvo atvertas Senatorių pasažas – nauja erdvė dedikuota maistui – restoranai, kepykla, vyno baras, parduotuvės su gėrybėmis iš Farmers Circle ūkio ir iš jų pagaminti produktai, taip pat knygynas su maisto, sodo-daržo temomis atrinktomis knygomis ir kitos su maistu bei namais susijusios parduotuvės.
Read More »
Apie šefą Martyną Meidus žinojau kuomet jis dirbo Londone restorane INK ir turėjau tokią mintį, kad norėčiau kada nors apsilankyti pas jį. Dabar tai tapo daug paprasčiau, jis grįžo kurti į Lietuvą turbūt pačiame gražiausiame Lietuvos restorane Vila Komoda Palangoje. Ant kiek jis yra išprotėjęs pamačiau per Lietuvos gastronomijos forumą, kuomet jis su komanda gamino porams dedikuotą patiekalą, kur poras buvo įvairiose formose, gaminimo technikose, konsistencijose. Labai norėjosi paragauti jo kūrybos, kuri pasirodė neįprasta, drąsi ir įdomi.
Muros duris atvėrė šių metų sausio pabaigoje ir greitai turėjo jas užverti dėl visoje šalyje paskelbto karantino. Taip jau atsitiko, kad Pacų rūmuose veikę Nineteen18 ir 14Horses šių metų pradžioje savo veiklą nusprendė tęsti kitoje Vilniaus vietoje, o čia įsikūrė Muros. Pakankamai neįprastas tandemas virtuvėje – idėjinis šefas Liutauras Čeprackas, o idėjas įgyvendina šefas Nikita Vornik. Tai yra viešbučio restoranas, kuris save pristato kaip steakhouse. Ir kaip geram steakhouse priklauso turi dujinį grilių, kuris įkaista iki 1000 laipsnių temperatūros, kas leidžia greitai įvykti Mailardo reakcijai – ant mėsos pasidaro plutelė, o vidus išlieka sultingas.
Prieš gerus 10 metų mes su draugėmis varėme savaitgaliui prie jūros ir aplankėme Momo Grill Klaipėdoje. Aš užsisakiau anties kulšelę su šparaginėmis pupelėmis ir atnešus lėkštę ten radau vištos ketvirtį. Anksčiau antiena buvo mano mėgstamiausia mėsa, aš ją dažnai kepdavau – tiek visą antį, tiek kulšeles ir tikrai labai gerai žinojau kuo skiriasi antiena nuo vištienos, o ypač kulšelė. Man bandant išsiaiškinti, buvau patikinta kad čia antiena, šefas iš virtuvės neišėjo nors ir buvo tuo metu, tik padavėja atnešė suvakumuotas 2 anties kulšeles – gal jis nenorėjo vakumo atidaryti, nežinau, bet mane apgavo. Per tuos 10 metų Vytautas Samavičius pajudėjo stirpiai pirmyn. Atidarė dar vieną restoraną Klaipėdoje – Monai, taip pat Momo Grill Kaune ir galiausiai atkeliavo į Vilnių.
Minkštos ispaniškos spurgos, apibarstytos cinamonu ir valgomos dar karštos, namuose visada sukuria mažą šventę.
Sezoninė galetė su rabarbarais, bet ne taip kaip visada nes jos viduje slepiasi šilkinis creme patissiere kremas, kuri man neseniai priminė puff bakery. Tai va kremo receptais tiesiai iš mano naujų kursų, nes mokytis reikia ir mums.
Read More »
Napoleono pristatinėti nereikia – daug žmonių dievina šį tortą. Napoleono variacijų yra tikrai daug – vieni sausesni, kiti šlapesni, vieni su spanguolėmis, kiti be ir taip toliau. Šis Napoleonas man yra tobulo skonio – išsipūtę daugiasluoksniai lakštai su šilkiniu kremu ir gaivumo suteikiančia spanguolių tyre. Taip, šis kepinys yra iššūkis – tikrai yra ką veikti – todėl viską išsamiai nufilmavome ir sukėlėme į savo Instagram highlights, turėtų būti lengviau kartu paiimti ir pagaminti savo Napoleoną.
Aš Napoleono anksčiau nebuvau kepus ir taip nutiko, kad prieš gerą pusmetį prisižadėjau pagaminti kokį nors tradicinį tortą be gliuteno, tai ėjau pasimokyti į Baker Street ir ten išmokau gaminti šį nuostabų desertą. Anksčiau negaminau nes atrodė labai sudėtingai, bet kai aiškiai pamatai eigą – viskas atrodo daug paprasčiau. Jis pavyksta ir be gliuteno keičiant miltus į begliuteninį miltų mišinį, kurio sudėtį rasite žemiau.
Šis derinys skamba keistai bet tai yra visiška skonio bomba. Daug česnako, kreminė burrata, traškūs sourdough trupiniai ir gaivūs marinuoti svogūnai.
Ridikų sezonas prasidėjo ir man vis norisi ko nors įdomaus su jais. Šį kartą valgėme su granatų melasomis, mėtomis, sezamo sėklomis ir skrudinta sourdough duona.
Kai pabaigėm knygą, mūsų knygos dizainerė mane nusivedė valgyti ramen. Atsimenu kad nenorėjau eit, nes tuo metu dariau savo mėnesinį išsivalymą nuo mėsos. Bet kaip gerai kad aš ten nuėjau, nes pagaliau paragavus vegetariško ramen likau šoke. Tuo metu net nesupratau iš ko ten viskas padaryta, kol pati nepradėjau ekperimentuoti su miso. Tai va kai padariau šį padažą, skoniu nukeliavau atgal į tą mažą ramen vietą mažoje Londono gatvelėje.
Fetos ir žalumynų pyragą dažnai valgydavau darbe, kai norėdavau lengvų ir labai skanių pietų be mėsos. Esama padėtis pagaliau privertė išsikepti namie.
Aš myliu tiramisu ir negaliu jo neužsisakyti jei pamatau restorane. Tai pat ramiai man sunku praeiti pro itališką deli, nes aš šį gėrį galėčiau valgyt ir valgyt ir niekada nesustot, būtent tą tikrą tiramisu, kurį šaukštu iš indo reikia kabint. Esu bandžius labai daug variantų, su savoiardi sausainiais ir su naminiu biskvitu, su kiaušiniais ir be jų, tik su maskarpone, su alkoholiu ir be jo, tai pagaliau sukūriau versija kuri bent jau man yra tobula. Tikiuosi patiks ir jums.
Šparagai tik prasideda ir visko norisi su jais. Kartu čia naudojame stracciatella, kuri rizotui duoda dar daugiau klampumo ir valgant jinai tiesiog tysta. Stracciatella yra labai minkštas sūris, pagamintas iš buivolių pieno ir jis naudojamas gaminant buratą – stracciatella tai yra tas minkštas ir kreminis buratos vidus.
Gaminant rizotą yra trys patys svarbiausi dalykai – eiliškumas, nuolatinis maišymas ir ryžių kokybė. Geras rizotas yra klampus, o ryžiai al dente. Tai vienas iš tų patiekalų nuo kurių negali atsitraukti gamindamas, bet pastangos atsiperka su pirmu kąsniu.
Jeigu norite gero rizoto, niekada nepirkite ryžių ant kurių parašyta Risotto rice, reikia ieškoti trijų ryžių rūšių, kurios tobulai tinka rizoto gamybai – Arborio, Carnaroli ir Vialone Nano.
Su kokybišku jautienos kepsniu susidraugavau jau palikus tėvų namus nes aš esu atėjus iš šeimos kur mama kepdavo karbonadus kol jie būdavo kieti, o tėtis visada šaukdavo nuo sofos kad reikia kepti 4 minutes max. Dar iki šiol prisimenu kai jau gyvendama Anglijoje su draugėm pirmą kartą nuėjom į naujai atsidariusį Jamie Oliver restoraną ir aš užsisakiau well done (gerai iškepusį) steak. Padavėja mandagiai bandė įsiūlyti medium (vidutinio kepimo), bet aš užtikrintai kartojau kad noriu tik gerai iškepusio kepsnio. Tik sutikus Alex viskas pradėjo keistis nes jis man vis siūlydavo paragauti savo kepsnio ir tik tada aš pagaliau supratau ką reiškia geras, sultingas ir begalo minkštas jautienos kepsnys. Dabar jau net mūsų mama valgo vidutiniškai keptą kepsnį 🙂
Man labai patinka, kad šiame pusrytiniame patiekale dominuoja šparagų skonis, kuris yra pakankamai švelnus. Kiaušinis ir padažas jo neužgožia, bet priduoda kremiškumo, kuris papildo šparagus.
