Vieną šeštadienio vakarą su šeima išsiruošėme į Uoksą Kaune. Buvo tik pasirodęs jų vasaros meniu ir tuo metu jie jau buvo gavę 12-ą vietą geriausių restoranų Lietuvoje sąraše. Paskaičius meniu internete pasirodė, kad patiekalai bus labai “chefy”. Norėjimas išsiskirti ir tas kitoniškumas yra labai sveikintinas su sąlyga, kad nuo to nenukenčia skonis.
Tik atėjus restorano aplinka tikrai sužavi, indai super, padavėja maloni. Lūkesčiai po truputį kyla.
Pradžiai nuo šefo gauname duoneles su rozmarino sviestu ir jautienos tartarą. Duonai pritrūko kelių minučių kepimo, labai labai nežymiai jautėsi, kad pilnai neiškepusi.
Užkandžiams užsisakėme avies kulno teriną, marinuotą skumbrę ir vytinto kumpio consomme. Terinas buvo tikrai geras, valgytojai labai patiko, bet nemanau kad dėl šio patiekalo kas nors grįžtų į restoraną.
Aš myliu skumbrę ir sugadinti patiekalą su ja yra sunku. Agurkų pesto jautėsi lengvas kartumas ir nežinau ar porų grietinėlę vadinčiau porų grietinėle, greičiau jogurtu, bet pati skumbrė buvo puiki.
Ir tada gavome sriubą – labai nepavykęs patiekalas. Puikus pavyzdis, kai mažiau yra daugiau. Pomidorai su braškėmis tikrai dera, bet palikite tokius patiekalus daryti tiems, kurie gali subalansuoti šiuos skonius kartu.
Pagrindiniams patiekalams užsisakėme jūrų velnią su kalafijoru ir česnako kremu, jautienos antrekotą keptą ant žarijų su moliūgų chutney ir kiaulienos sprandinę keptą 14 valandų 76 laipsnių temperatūroje su pankoliais ir žaliaisiais žirneliais.
Jūrų velnias buvo tikrai skanus, viskas puikiai derėjo kartu. Žuvis kepta svieste – sultinga ir minkšta, kalafijorų ir česnako kremas – šilkinis. Patisonų lėkštėje neradau, bet skųstis daug negaliu nes tikrai labai skanu.
Jautienos antrekotas buvo puikiai iškeptas, bet skoniai lėkštėje mums priminė daugiau rudenį nei vasarą. Norėjosi daugiau padažo, galbūt mažiau moliūgų. Neblogas patiekalas, bet ilgam neįstringa.
Iš pagrindinių patiekalų kiaulienos sprandinė buvo mano favoritas. Minkšta, sultinga, peilio galima ir nenaudoti. Briuselio kopustų nesimato, iš kitos pusės- jeigu vasaros sezono meniu tai briuselio kopūstų ir neturėtų būti.
Desertų pasirinkimas buvo iš dviejų ir abu šalti – ledai arba šerbetas.
Šeivamedžio ledai su jogurto oru nugalėjo, jogurto oro tekstūra buvo įdomi, o skonis turintis šiek tiek sūrumo. Valgant viską kartu buvo tikrai skanu.
Juodųjų serbentų šakų desertas buvo įdomus, bet ne mano skonio.
Paprašius stalo vandens gavome į stiklinį grafiną įpilto vandens. Stalo vanduo pas juos kainuoja 3 eur. Būtų buvę malonu, jeigu padavėja apie kainą pasakytų užsakant. Mes nieko prieš mokėti už vandenį, ypač už labai kokybišką, tik tai buvo naujiena gavus sąskaitą.
Uoksas maloniai nustebino, klaidų buvo, bet bendros visumos nesugadino. Išskirtinai deranti restorano interjero, maisto ir jo pateikimo visuma ir jos vientisumas labai džiugino. Tikiuosi, kad Uoksas tobulės ir augs kartu su kylančiu Kauno restoranų lygiu. Neprivaloma nuolat stebinti naujais skoniais ar fokusuotis į naujausias technikas, tiesiog darykite maistą, kurį mylite, nes meilę lėkštėje jaučia visi. Nepameskite skonio – jis visada yra pirmoje vietoje.
