Nineteen18 degustacinė vakarienė

unnamed (17)

Paskutinį kartą iš džiaugsmo man norėjosi verkti Nineteen18 restorane. Maistas ir atsinešimas į jį man sukėlė galingą jausmų audrą. Tai buvo valandos, kuomet krūvai žmonių maistas buvo karalius. Kiekviena detalė, pateikimo konceptai siejosi su ingredientais ir visa tai sukūrė ypatingą patirtį. Taip, tai kainuoja, bet tai yra visiškai privaloma patirti, tiems kuriems maistas yra daugiau nei alkio ir sotumo klausimas. Tai vienareikšmiškai yra labiausiai pažengęs restoranas Lietuvoje ir tobulėjantis toliau. Buvo daug netikėtų momentų ir labai daug džiugesio valgant.

unnamed.jpg

Restoranas įsikūręs Pacų viešbutyje yra nedidelis, vos 9 staliukai. Atvira virtuvė reiškia atvirą virtuvę – tai yra pirma vieta, kur esate pakviečiami užeiti. Susipažinus su komanda ir apžiūrėjus virtuvę sėdame prie staliuko, kur greta vyksta patiekalų atidavimas į salę – labiausiai dūzgianti vieta.

unnamed (8)

Prieš pradedant į stalą atnešama duona prieš kepimą, parodoma ir keliauja kepti.

unnamed (2)

Pirmas užkandis – pliki medžiai. Džiovintas petražolės stiebas su kavos tirščiais ir miežių salyklu. Visiškas pasimetimas, nes nelabai supranti kas lėkštėje valgoma, o kas ne. Nors ir pasakė, kad lėkštėje siūlo valgyti tik medžius, iš pradžių nebuvo drąsu pabandyti. Ar tai skanu? Skanu, bet labiausiai patinka kaip tave išmuša iš vėžių.

unnamed (3)

Antras užkandis – kaliaropės ledai su kmynais. Tai buvo nuostabaus skanumo ledai – aš labai mėgstu kmynus, o čia kartu su švelniu kaliaropės skoniu, kurio neužgožia ledų saldumas. Kad tai pajusti iš pradžių reikėjo suprasti kuris akmenėlis yra ledai 🙂

unnamed (4)

Trečias užkandis – grybų traškutis, du jo sluoksniai tarp kurių yra trumų emulsija. Traškutis iš džiovintų grybų. Malonumas ne tik gomuriui, bet ir akims.

unnamed (5)

Ketvirtas užkandis – rehidratuota rūkyta rauginta slyva su aromatinėmis žolelėmis. Iš pradžių slyva yra išdžiovinama žemoje, 150 laipsnių temperatūroje, vėliau atgaivinama slyvų sultyse su šiek tiek juodojo česnako karamelės. Skonis labai patiko, bet tekstūra man pasirodė šiek per chewy.

unnamed (6)

Penktas užkandis – sibirinio eršketo ikrai su slyvų kauliukų aliejumi ir skrudintų miežių pienu. Ikrai iš garsaus Lenkijos ūkio, kartu su labai gerai išreikštu slyvų kauliukų skonio pienu. Netikėtas, bet labai labai geras derinys.

unnamed (7)

Šeštas – marinuota ropė, aromatinės žolelės ir krienų kefyras. Kaliaropė supjaustyta plonais ir vienodais stačiakampiais, tarp jų yra salstelėjusio skonio želė, taip pat mėtų ir kitų aromatinių žolelių. Ant viršaus nasturtų lapai, o aplink krienų kefyras.  Nuostabu ką galima padaryti iš kaliaropės. Tai šiek tiek primena praeitų metų patį geriausią kaliaropės patiekalą, bet šį kartą šiek tiek kitaip. Viskas kas lieka vienodai pjaustant kaliaropę šiam patiekalui yra panaudojama kaliaropės ledams, tokiu būdu nešvaistomas geras ingredientas ir jis panaudojamas visas.

unnamed (9)

Po to atkeliavo karšta, jau iškepta duona. Kartu su šiltu lydytu sviestu ir druska. Klasika – duona, sviestas ir druska. O kai dar viskas garuoja – tai nokautuoja. Beje, šis restoranas dalinasi savo raugu – tik reikia parašyti jiems email. Raugas yra metų senumo, o ambicija auginti jį daug metų.

unnamed (10)

Aštuntas patiekalas – saliero gumbas, trumai, topinambai ir sūrio puta. Kartu karštas gėrimas iš topinambų pieno su šeivamedžių žiedų sviesto, juodosios erškėčių uogos ir žiedadulkės. Žemoje temperatūroje ruoštas salieras supjaustytas nedideliais, paiilgais cilindrais ir iš jų sudėtas trikampis su šiek tiek trumų emulsijos ir topinambas pačiame viršuje, šalia šiek tiek sūrio putos. Konsistencija pakankamai tvirta, yra ką pakramtyti. Gėrimas labai maloniai šildo, smagu geriant nuvalgyti papuošimus.

unnamed (19).jpg

Devintas patiekalas – bulvinis makaronas, su kietojo sūrio želė ir serbentų šakų aliejumi. Pateikiama ant deginto šieno, kuris priduoda savo kvapo bevalgant. Šį patiekalą valgėme prieš metus ir šį kartą jis patobulėjęs – padažo skonio intensyvumas atsveria bulvių makarono neutralų skonį. Labai subtiliai, bet užtektinai jaučiasi serbentų skonis.

unnamed (11)

Dešimtas patiekalas – sudeginta morka su keptos morkos sulčių ir sidro redukcija. Su kepta burokėlių karamele ir mažais eglių kankorėžių fragmentais, kurie marinuoti latviškame beržų sulos sirupe su skruzdėlėmis. Patiekalo idėja – morkos steikas. Iš savo ūkyje auginamų 5 morkų rūšių jie išsirinko pačią saldžiausią ir labiausiai tinkančią šiam patiekalui – „Naomi“. Ją ilgai kepa kartu su kadagio dūmu, kol jinai pasidaro minkšta viduje ir apdegusi iš išorės ir elgiasi su ja kaip su mėsa, kol gaunasi odė morkai – tai pati skaniausiai mano valgyta morka, kurią labai pakylėja priedai lėkštėje.

unnamed (13)

Vienuoliktas patiekalas – pirmasis mėsos patiekalas ir tai yra labai labai sveikintina. Labai smagu, kad tiek daug dėmesio yra skiriama daržovėms, kurias galima rasti čia ir dabar Lietuvoje. Taigi – ėriuko papilvė su fermentuotais neprinokusiais juodaisiais serbentais, eglių pumpurais ir agurkų redukcija. Padažo gamybos paskutinis etapas vyko ant mūsų stalo. Uždegami kadagiai ir ant jų smilkstančių yra užpilama keptų agurkų emulsija su ėrienos ir vištienos sultiniais, paliekama įsigerti porai minučių, paskui dar įlašina krapų acto ir degintų agurko odelių aliejaus. Ėriukio papilvė – pirmas 24 valandas praleidžia su kadagio šakomis ir japoniškų jūros kopūstų kombu, po to keliame į 62 laipsnių temperatūrą dar 24 valandoms, prieš atkeliaujant į lėkštę dar glazūruoja ėrienos ir vištienos sultinio glazūrose. Šis patiekalas patiko mažiausiai iš visų. Turėjo daug glitumo, kuris buvo minkštas, bendrai skonis buvo per daug kertantis ir intensyvus, mums buvo per daug kontrasto su prieš tai ragautais patiekalais.

unnamed (18)

Ir čia prasideda desertai. Startavome su paletės išsivalymu – šaldytu rūgpienio sniegu su šermukšnių uogomis ir baltojo šokolado ganašu. Kaip buvo gerai, tikrai viską labai maloniai atgaivino ir paruošė saldžiąjai daliai.

unnamed (14)

Pirmasis desertas – eglės brazdas su degintais ąžuolo lapais ir obuolių sultimis. Jau ragautas prieš metus ir kaip tada nesužavėjo, taip ir dabar. Vienintelis skirtumas, kad šį kartą jis atrodo šiek tiek saldesnis nei anksčiau ir tai yra gerai, nes desertas, kad ir kokio nuostabumo koncepto jis bebūtų, pirmoje vietoje turi būti desertiškai skanus. Tai nėra tas desertas apie kurį svajotum, tai desertas kurį įdomu paragauti.

unnamed (15)

Antrasis desertas – slyvų kauliukų ledai su pieno traškučiu. Tas vaizdas, tas skonis dėl kurio kas savaitę į restoraną atvažiuoja 200kg slyvų. Ir tada iš jų kauliukų, daro šiuos ledus. Labai patinka kontrastas, tarp deserto vizualaus lengvumo ir skonio jėgos jame. Wow!

unnamed (16)

Smagiausia kad šis restoranas turi savo ūkį  „Farmers Circle“, kuris yra netoli Vilniaus. Ten jie augina vištas, daržoves ir didžiąją daugumą naudojamų ingredientų. Atsidavimas ir pagarba ingredientams jaučiasi ir galutiniame rezultate.

Vakaro metu buvo labai daug žaismės ir žaidimo, kas nukelia tave į visai kitokį jausmą nei kad būna dažniausiai restoranuose. Bet kartu ir labai didelis tempas, prieš prasidedant vakarienei buvome informuoti kad galime greitinti arba lėtinti tempą ir kelis kartus naudojomės proga lėtinti, bet vistiek greitai besisukantys padavėjai tave įstato į kažkokį greito veiksmo filmą. Man norisi sulėtinti. Iš kitos pusės – šis restoranas yra sėkmė ir laimė viename. Mums sekasi, kad turime galimybę čia apsilankyti. Tai tikrai yra pati įspūdingiausia, įdomiausia, supurtanti iš džiaugsmo degustacinė vakarienė Lietuvoje.

unnamed (1)

Aš laukiu Michelin inspektorių Lietuvoje ir galiu lažintis, kad Ninetheen18 bus pirmasis gavęs žvaigždutę.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s